Žmonės turi milžinišką 98,8 % DNR, kurią turi šimpanzės.1Mes dalijamės beveik visais tais pačiais genų rinkiniais kaip ir pelėms.2Mes taip pat dalinamės maždaug 80 % tos pačios DNR, kuria džiaugiasi karvės.3Galima drąsiai teigti, kad mes, žmonės, dalijamės savo DNR su daugeliu šioje planetoje gyvenančių gyvūnų. Taigi, kiek DNR dalijamės su savo mylimomis katėmis? Tai puikus klausimas, kuris nusipelno išsamaus atsakymo. Trumpas atsakymas – žmonės ir katės dalijasi 90 % savo DNR. Štai viskas, ką turėtumėte žinoti šia svarbia tema.
Katės su žmonėmis dalijasi stebėtinai dideliu DNR kiekiu
Žmonės ir katės turi apie 90 % tos pačios DNR. Manoma, kad katės yra artimiausios žmogui pagal DNR, išskyrus šimpanzes. Tačiau akivaizdu, kad mes neturime daug bendro su katėmis savo gyvenimo būdu. Jie yra mėsėdžiai, o mes – visaėdžiai. Jie nesinaudoja vonios kambariu ir nesimėgauja tokia prabanga kaip televizorius, kaip mes. Jie daug primityvesni. Taigi, kaip yra, kad su jais dalijamės tiek daug DNR?
Mūsų bendra DNR yra tiesiog genetinės struktūros ir defektų žymeklis. Tai neverčia mūsų elgtis taip pat ar gyventi taip pat gyvenimo būdo, o tai turėtų būti akivaizdu stebint vien žmonių skirtumus. Tai suteikia mums užuominų, kaip tobulėjame kaip būtybės ir kokia specifika gali turėti įtakos būsimų būtybių klestėjimui ar kentėjimui.
Kaip bendra DNR gali būti naudinga ir žmonėms, ir katėms
Dalijimasis tiek daug DNR su katėmis reiškia, kad galime daugiau sužinoti apie kiekvieną rūšį ir tai, kaip jos elgiasi su stresu, ligomis ir net gimdymu. Remdamiesi supratimu apie tai, kaip žmonėms išsivysto tokia liga, galime suprasti, kodėl katėms gali išsivystyti tokių problemų kaip diabetas.
Atvirkščiai, galbūt galime daugiau sužinoti apie tai, kaip vystosi ligos, sutelkę dėmesį į kačių ligų vystymąsi. Deja, neatliekami jokie žinomi humaniški moksliniai tyrimai, kurie galėtų padėti žmonėms ir katėms mokytis vieniems iš kitų, remiantis jų DNR panašumais. Todėl nėra daug sužinota apie tai, kaip tie panašumai gali paveikti mūsų ir mūsų pūkuotų šeimos narių gyvenimus.
Svarbu pažymėti, kad mokslo vardan niekada neturėtų būti atliekami tyrimai, galintys pakenkti žmogui ar katei (fiziškai ar protiškai). Yra daugybė būdų, kaip ištirti abi rūšis, kai reikia daugiau sužinoti apie mūsų bendrą DNR ir kaip ji veikia mūsų gyvenimą.
Pabaigoje
Katės ir žmonės gali turėti daug DNR, tačiau mes esame labai skirtingos rūšys. Vien todėl, kad turime tiek daug DNR, nereiškia, kad turėtume gyventi labiau kaip katės arba kad katės turėtų gyventi taip, kaip mes. Tiesiog mūsų kūnai ir molekulės yra sudaryti iš daugelio tos pačios rūšies informacijos.
