Ataksija yra mokslinis terminas, naudojamas apibūdinti nenormalių, nekoordinuotų judesių buvimą. Ataksija nėra pati liga, o pagrindinės ligos ar sutrikimo požymis.
Yra trijų tipų kačių ataksija: proprioceptinė ataksija, vestibulinė ataksija ir smegenėlių ataksija. Ką visa tai reiškia ir kodėl tai svarbu, aptarsime toliau.
Ataksija katėms: apibrėžimas, priežastys ir gydymas
1. Proprioceptinė ataksija
Propriorecepcija – tai kūno gebėjimas pajusti savo vietą, judėjimą ir veiksmus. Propriocepcija leidžia katei vaikščioti sąmoningai negalvojant, kur toliau dėti kojas. Proprioceptinė ataksija atsiranda, kai yra nugaros smegenų liga. Dėl to smegenys gauna mažiau grįžtamojo ryšio, pranešančios kūnui, kur jos yra žemės atžvilgiu.
Katė, turinti propriorecepcinę ataksiją, klibės, vaikščiojant jos galūnės susikirs, o kojų pirštai susilenks.
2. Vestibulinė ataksija
Vestibiuliarinė sistema yra jutimo sistema, susijusi su pusiausvyra. Vestibuliarinė sistema gali būti suskirstyta į periferinius ir centrinius komponentus. Periferinis komponentas yra giliai vidinėje ausyje, o centriniai komponentai yra apatinėje smegenų srityje. Liga arba periferinės ar centrinės sistemos pažeidimas gali sukelti vestibuliarinę ataksiją.
Vestibuliarinės ataksijos požymiai yra galvos pakreipimas, pasvirimas, kritimas, vartymasis, retkarčiais sukimasis ir nevalingi akių judesiai (nistagmas).
3. Smegenėlių ataksija
Smegenėlių ataksija pastebima katėms, turinčioms smegenėlių ligų ar anomalijų.
Smegenėlės yra užpakalinėje kaukolės dalyje esanti smegenų dalis, atsakinga už koordinaciją ir pusiausvyrą.
Katės, turinčios smegenėlių ataksiją, ramybės būsenoje dažnai atrodo normaliai, tačiau pradėjusios judėti jų judesiai yra nekoordinuoti, o žingsniai – dideli, perdėti. Sergančios katės paprastai taip pat turi galvos ir kūno drebulį bei plačių kojų padėtį.
Kačių ataksijos priežastys
Kačių ataksiją sukelia daug priežasčių, priklausomai nuo to, kur yra problema.
1. Kačių proprioceptinės ataksijos priežastys:
- Kraujavimas iš nugaros smegenų
- Stuburo smegenų insultas (nugaros smegenų kraujo tiekimo sutrikimas)
- Stuburo lūžiai
- Stuburo smegenų augliai
- Stuburo smegenų uždegimas
- Stuburo abscesas
- Tarpslankstelinio disko liga
- Stuburo ar nugaros smegenų vystymosi anomalija
2. Kačių vestibuliarinės ataksijos priežastys:
- Vidurinės ar vidinės ausies infekcija
- Nosiaryklės polipas
- Vidurinės arba vidinės ausies navikas
- Smegenų auglys
- Galvos trauma
- Smegenų uždegimas, sukeltas infekcijų (pvz., toksoplazmos ir kačių infekcinio peritonito)
- Idiopatinė (nežinoma priežastis)
3. Kačių smegenėlių ataksijos priežastys:
- Struktūriniai anomalijos (pvz., nepakankamas smegenėlių išsivystymas dėl panleukopenijos viruso infekcijos besivystantiems kačiukams gimdoje)
- Smegenų navikai
- Smegenų uždegimas arba infekcija (pvz., toksoplazma, FIP, imuninės sistemos sukeltas uždegimas)
- Galvos trauma
4. Įvairios ataksijos priežastys
- Žemas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija)
- Vaistai (pvz., metronidazolas)
- Toksinai (pvz., švinas)
Kačių ataksijos gydymas
Gydymas priklauso nuo pagrindinės ataksijos priežasties. Siekdamas nustatyti priežastį ir priskirti ataksiją į proprioceptinę, vestibulinę ar smegenėlių ataksiją, gydantis veterinarijos gydytojas surinks išsamią sergančios katės istoriją ir atliks fizinį bei neurologinį tyrimą. Taip pat gali prireikti papildomų tyrimų, pvz., kraujo tyrimų, ausų tepinėlių, rentgeno spindulių, kompiuterinės tomografijos, MRT ir smegenų skysčio analizės.
Kai kurios ataksijos priežastys yra gydomos. Pavyzdžiui, vidurinės ar vidinės ausies infekcija, sukelianti vestibuliarinę ataksiją, gydoma antibiotikais arba priešgrybeliniais vaistais, priklausomai nuo nustatyto infekcinio organizmo. Chirurgija gali būti skirta tarpslankstelinių diskų ligoms, slankstelių lūžiams, nosiaryklės polipams ir tam tikrų tipų navikams gydyti. Idiopatinės ataksijos specifinio gydymo nėra, išskyrus palaikomąjį gydymą, ir būklė dažnai praeina savaime.
Deja, ne visos ligos ir sutrikimai, sukeliantys ataksiją, yra išgydomi, tokiu atveju pagrindinis dėmesys skiriamas katės gyvenimo kokybės palaikymui.
Ataksija sergančios katės turi būti laikomos tokioje vietoje, kur jos negalėtų susižaloti. Sergamoms katėms taip pat gali prireikti palaikomosios priežiūros, pvz., skausmo kontrolės, vaistų nuo pykinimo, IV skysčių ir pagalbinio maitinimo, jei jos pačios negali valgyti ir gerti.
