Odos slinkimas yra natūralus procesas, paplitęs visoje gyvūnų karalystėje, o gyvatės ir toliau slinks odą visą savo gyvenimą. Skirtingai nuo daugelio kitų rūšių, gyvatės dažnai iš karto numeta visą odą.
Kaip ir bet kuri kita rūšis, kukurūzų gyvatės išgyvens šį procesą ir, priklausomai nuo jų amžiaus,dažnai išsilieja nuo 4 iki 12 kartų per metus Naujagimiai ir jaunikliai išsilieja daug dažniau, nes jie auga. Subrendusios kukurūzų gyvatės taip pat ir toliau liesis, bet rečiau, kai pasieks suaugusio dydžio.
Visas slinkimo procesas gali užtrukti nuo 1 iki 2 savaičių, o tikrasis odos slinkimas trunka nuo 30 iki 60 minučių, duokite arba imkite. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte daugiau apie tinkamo išskyrimo svarbą, išsiliejimo problemų požymius ir tai, ką galite padaryti, kad kukurūzų gyvatė būtų kuo sveikesnė.
Kodėl jūsų kukurūzų gyvatės tvartai
Mes, žmonės, kasdien numeta milijonus odos ląstelių, o gyvatės ir kai kurie kiti gyvūnai vienu metu numes odos sluoksnį. Gyvatės išsiliejimo procesas vadinamas ekdize,1 ir tai yra esminė gyvenimo dalis, atsirandanti, nes kūnui augant, oda ne.
Kukurūzų gyvatė gali išmesti ištisus metus, o dažnis priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant amžių, dydį, sveikatą, aktyvumo lygį ir aplinkos temperatūrą bei drėgmę. Kaip minėta, išliejimas dažnai įvyksta nuo 4 iki 12 kartų per metus, o jaunesnės gyvatės dėl augimo greičio iškrenta dažniau.
Išsiliejimo procesas
Išsiliejimo procesas gali trukti nuo 1 iki 2 savaičių. Dėl pokyčių, kuriuos per tą laiką patirs jūsų kukurūzų gyvatė, nesunku pasiimti į artėjančią pašiūrę. Pirmas pastebimas požymis – kai akys tampa drumstos, melsvai b altos spalvos, o vėliau oda tampa blankesnė.
Taip pat galite pastebėti elgesio pokyčius, nes šis procesas gali sukelti gyvatei didelį stresą ir padidinti jos pažeidžiamumą. Jie gali labiau pasislėpti ar net labiau apsiginti, nes laikinai praranda regėjimą.
Odos nusilupimas paprastai trunka tik nuo 30 iki 60 minučių ar net mažiau. Laukinėje gamtoje kukurūzų gyvatės turi daug natūralių šiukšlių, į kurias gali trintis ir padėti joms proceso metu, tačiau nelaisvėje turite pasirūpinti kailiais, akmenimis ar mediena, kad padėtumėte joms.
Dažniausiai jūs nestebėsite proceso, bet žiūrėsite į savo augintinį ir aptvare pastebėsite visiškai nusvirusią odą.
Skyrimo problemos (disekdizė)
Disekdizė,2arba įstrigęs odos išsiliejimas reiškia nepilną odos išsiliejimą. Sveikos gyvatės, laikomos nelaisvėje esant tinkamoms temperatūros ir drėgmės lygiams, iš karto išmes visą savo epidermį. Tai skiriasi nuo kitų roplių, tokių kaip driežai, kurie numeta odą į gabalus. Jei gyvatė negali iš karto numesti visos odos, kažkas neveikia.
Ženklai, kad kukurūzų gyvatė turi problemų dėl išskyrimo
- Prie kūno prilipusios odos gabalėliai
- Neišsilieję akių dangteliai
- Neišleista uodega
Priežastys
Nevisiškas išliejimas yra pagrindinės problemos požymis, o uždaroje aplinkoje dažniausiai tai yra prastos ūkininkavimo pasekmė. Neteisinga temperatūra ir drėgmės lygis aptvare, netinkama mityba, tvarkymas pastogėje, parazitinės infekcijos ir bakterinės infekcijos gali sukelti išsiliejimo problemų. Taip pat gali būti sunkiau pašalinti odos gabalus, jei trūksta baldų, kurie padėtų pastogėje.
Diagnostika
Sveikame namelyje neturi likti odos likučių niekur ant kūno. Taigi diagnozuoti disekdizę yra gana lengva, nes oda dažnai nulūžta ir gali likti senos odos. Oda gali likti bet kurioje kūno vietoje, tačiau tai ypač dažnai pasitaiko aplink akis ir uodegos galiuką.
Gydymas
Bėdų išsiliejimą kartais galima išspręsti namuose pamerkus gyvatę į šiltą vandenį arba suvyniojus į drėgną rankšluostį. Savininkai niekada neturėtų bandyti nulupti odos, nes tai gali pažeisti naują žemiau esančią odą ir smarkiai sužaloti. Susirūpinimą dėl įstrigusių tvartų reikėtų aptarti su gyvatės veterinarijos gydytoju. Ankstesnius nesėkmingus tvartus taip pat reikėtų aptarti su veterinarijos gydytoju atliekant gyvatės gerovės patikras.
Tinkamos priežiūros ir šeimininko svarba
Tinkama priežiūra ir auginimas yra svarbūs bet kuriam augintiniui,3tačiau naminiai ropliai gali būti ypač jautrūs, nes kilę iš viso pasaulio ir kilę iš labai specifinio ir labai skirtingo klimato. Sveikas gyvenimas nelaisvėje yra būtinas norint išvengti ligų ir užtikrinti, kad jūsų gyvatės gyventų ilgą gyvenimą.
Kiekvienas gyvačių laikytojas turėtų žinoti apie konkrečias jų prižiūrimas rūšis ir dirbti, kad užtikrintų, jog jų augintiniai būtų tinkamai prižiūrimi. Kukurūzinės gyvatės kilusios iš rytų JAV, o jų populiacija tankiausia pietryčiuose, kur karštos, drėgnos vasaros ir švelnios žiemos.
Temperatūra ir drėgmė
Kukurūzinės gyvatės aptvaras turi turėti šiltą pusę kepimui, o vėsią – priešingame gale, kad jie galėtų judėti tarp šių zonų ir palaikyti patogią temperatūrą. Kaip ir visi š altakraujai ropliai, jie priklauso nuo aplinkos temperatūros, kad reguliuotų savo kūno temperatūrą.
Kepimo vieta turi būti nuo 85 iki 95 laipsnių pagal Farenheitą (29,4–35 °C), o vėsioji – nuo 77 iki 82 laipsnių pagal Farenheitą (25–27,7 °C). Kalbant apie drėgmę, dažniausiai rekomenduojamas drėgmės lygis yra nuo 30 iki 50 procentų, tačiau, atsižvelgiant į jų natūralią buveinę, jie geriausiai klesti, kai drėgmės lygis yra nuo 50 iki 65 procentų. Tai padės jiems išlaikyti bendrą sveikatą ir tinkamai išsiskirti.
Apšvietimas
Kukurūzinėms gyvatėms nereikia jokio specialaus aptvaro apšvietimo, tačiau turėtų būti aprūpintas natūraliu arba kambario apšvietimu, kad jis atitiktų įprastus dienos ir nakties ciklus, kurie keičiasi priklausomai nuo metų laiko. Tai leis jiems reguliuoti natūralų bioritmą, kuris yra svarbus jų sveikatai, ir elgtis natūraliai.
Buveinės sąranka
Yra įvairių substratų, kuriuos galima naudoti kukurūzų gyvatės aptvaruose. Tai apima kokoso pluoštą, drebulę ir kipariso patalynę. Reikėtų vengti aromatingų miškų, tokių kaip pušis ar kedras, nes natūralūs šių medžių aliejai gali būti toksiški gyvatėms. Laikraštis ir roplių kilimas taip pat yra pasirinkimai, tačiau jūsų kukurūzų gyvatė norės įkasti, o aukščiau pateiktos substrato parinktys leis tai padaryti. Taip pat reikėtų vengti smėlio, nes jis gali pažeisti virškinimo sistemą.
Sveika mityba
Laukinėje gamtoje suaugusi kukurūzų gyvatė pirmiausia minta graužikais ir kitais smulkiais žinduoliais, bet taip pat valgo ir mažus driežus, varles, paukščius ir kiaušinius. Nelaisvėje laikomos kukurūzų gyvatės puikiai laikosi humaniškai nužudytų, užšaldytų ir atšildytų pelių dietos.
Paprastai jūsų kukurūzų gyvatė turėtų būti šeriama kas 7–14 dienų, o jaunystę maitinti arčiau. Jų grobio dydis turėtų būti pagrįstas jų bendru dydžiu. Jei turite klausimų apie kukurūzų gyvatės šėrimą, turite kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Išvada
Kukurūzinės gyvatės iškrenta maždaug 4–12 kartų per metus, priklausomai nuo kelių veiksnių. Jaunos gyvatės išsilieja dažniau nei suaugusios dėl greitesnio augimo, tačiau visos kukurūzinės gyvatės ir toliau veliasi visą savo gyvenimą. Visas procesas užtrunka nuo 1 iki 2 savaičių, o odos nušlifavimas trunka apie 30–60 minučių. Svarbu nelaisvėje laikomoms kukurūzų gyvatėms suteikti optimalią mitybą ir gyvenimo aplinką, kad būtų skatinamas sveikas išsiliejimas ir bendra sveikata bei savijauta.
