Strutis yra neskraidantis paukštis, kilęs iš Afrikos. Jie yra didžiausi paukščiai pasaulyje1! Nors jie negali skristi, jie vis tiek gali judėti greitai, sprukdami iki 43 mylių per valandą greičiu. Jų galingos kojos vienu žingsniu gali nešti 10–16 pėdų.
Stručiai skiriasi nuo daugelio paukščių, kuriuos matome skraidančius savo namuose. Šie didžiuliai paukščiai gali sverti iki 290 svarų ir stovėti iki 9 pėdų ūgio2Tai, ko jiems trūksta skrydžio gebėjimų, jie kompensuoja bėgdami ir spardydami jėgas. Taigi, kuo jų anatomija skiriasi nuo plunksnuotų draugų mūsų kiemuose? Ar stručiai turi tuščiavidurius kaulus, kaip ir daugelis skrendančių paukščių?Atsakymas yra taip ir ne. Stručiai turi tuščiavidurius šlaunikaulius, bet likę jų kaulai yra tvirti Skaitykite toliau ir sužinokite daugiau apie stručio kaulus.
Kas yra Ratitae paukštis?
Strutis yra Ratitae arba neskraidantis paukštis. Ratitae genties paukščiai – tai paukštis plokščiu arba Ratitae genties paukščio krūtinkauliu be kilio. Kiti Ratitae genties paukščiai yra emu, kazuaras ir kivi.
Kilis tęsiasi į išorę nuo krūtinkaulio ir yra pritvirtintas prie skrendančio paukščio sparnų raumenų. Ši struktūra būtina, kad paukščiai galėtų skraidyti. Be kilio skrydis neįmanomas.
Kodėl paukščiai turi tuščiavidurius kaulus?
Skraidantys paukščiai turi tuščiavidurius kaulus, kad būtų galima skristi. Tai žinomi kaip pneumatizuoti kaulai. Kaulai užpildyti oro maišeliais, kurie aprūpina kraują deguonimi. Tai suteikia paukščiams daugiau deguonies ir energijos skrydžio metu. Jei pažvelgtumėte į vieną iš šių kaulų, jis būtų panašus į kempinę. Ši savybė taip pat suteikia kaulų struktūrinį tvirtumą.
Šie kaulai nepalengvina paukščių, kad galėtų skristi, kaip dažnai manoma. Paukščių kaulai nesunkūs, bet gana tankūs, todėl sunkesni už panašaus dydžio žinduolių kaulus. Pavyzdžiui, 2 uncijų pelės skeletas yra lengvesnis nei 2 uncijų paukščio. Paukščio kaulai yra sunkesni ir stipresni, kad jie lengvai nelūžtų.
Stručio anatomija
Kadangi stručiai gyvena atviroje žemėje, jiems nėra daug kur pasislėpti. Jie taip pat yra grobis gyvūnai. Jie turi dvi gynybos priemones nuo plėšrūnų: greitį ir smūgio jėgą. Kadangi jie turi bėgti nuo pavojaus, jų širdys yra didelės, kad aprūpintų krauju raumenis. Tai leidžia jiems bėgti iki 30 minučių didžiausiu greičiu, kol jiems reikia pailsėti.
Jie turi stiprius šlaunų raumenis ir po du kiekvienos pėdos pirštus. Vienas didelis pirštas neša didžiąją dalį jų svorio, o mažesnis padeda išlaikyti pusiausvyrą judant. Strutis yra vienintelis paukštis pasaulyje, turintis tik po du pirštus ant kiekvienos pėdos. Kiti Ratitae genties paukščiai turi tris pirštus, o skrendantys paukščiai – keturis.
Stručio kūno kaulai atrodo panašūs į mūsų. Jei pažvelgtumėte į jo vidų, pamatytumėte tvirtą kaulo struktūrą, užpildytą čiulpų vamzdeliu. Vieninteliai tuščiaviduriai arba pneumatizuoti stručio kaulai yra šlaunų kaulai arba šlaunikauliai. Šių kaulų oro maišelių sistema stručius vėsina jiems bėgant. Jie taip pat gali sumažinti kūno temperatūrą dusėdami.
Likę stručio kaulai yra tankūs ir tvirti, todėl padeda jiems gyventi ant žemės.
Stručio smūgiai
Jei strutis negali aplenkti plėšrūno, jis turės kovoti. Jie tai padarys spardydami savo galingomis kojomis. Jie gali sulenkti kelius ir atlikti stiprius smūgius į priekį.
Stručio smūgio jėga gali siekti iki 2 000 kvadratiniame colyje. Pažymėtina, kad profesionalus boksininkas smūgiuoja tik 776–1 300 svarų kvadratiniame colyje jėga. Stručiai yra tokie stiprūs, kad vienu spyriu gali nužudyti žmogų ar plėšrūną, pavyzdžiui, liūtą.
Kita apsauga, kurią strutis turi spardydamas, yra jų aštrūs nagai. Vidiniame kojos piršte yra 4 colių letena, kuri įsirėžia stručiui besispardant žemyn. Ši letena gali išardyti arba nužudyti žmogų. Šio nago padarytos žaizdos taip pat gali mirtinai sužeisti plėšrūną.
Kita gynyba
Jei visa kita nepavyksta, strutis, gindamasis, plokščiu, kauluotu krūtinės ląstele gali taranuoti žmogų ar plėšrūną ir nugriauti ant žemės. Tada paukštis užšoks ant plėšrūno, sukeldamas šonkaulių lūžius ir kitus sužalojimus.
Kartais strutis bandys visiškai išvengti pavojaus. Užuot palaidoję galvą į smėlį, o tai yra populiarus mitas, jie priglaus galvas ir kaklus prie žemės. Dėl to stručiai atrodo kaip didelė uola, o plėšrūnai jų nepastebės.
Laukinėje gamtoje stručiai gyvena pulkuose aplink zebrus ir antilopes, kurie yra kiti grobio gyvūnai. Zebrai ir antilopės atranda daugybę vabzdžių ir graužikų, kad stručiai galėtų valgyti. Stručiai atsilygina už šią malonę, stebėdami pavojų. Jų ūgis ir puikūs klausos bei regos pojūčiai leidžia jiems aptikti pavojų anksčiau, nei jis jiems kyla. Tada jie gali perspėti kitus gyvūnus, kad jie bėgtų, švilpdami, šaukdami ir niurnėdami.
Santrauka
Stručiai neturi tuščiavidurių kaulų, kaip skrendantys paukščiai. Jų kaulai primena žmogaus kaulus, tvirti ir pilni čiulpų. Vieninteliai tuščiaviduriai stručio kaulai yra šlaunikaulio kaulai. Tai padeda jiems reguliuoti kūno temperatūrą, kai jie važiuoja didžiausiu greičiu.
Stručiai turi daugybę apsaugos priemonių nuo plėšrūnų, kad kompensuotų tai, kad jie negali skristi, kad išvengtų pavojaus. Be įspūdingų bėgimo sugebėjimų, jie turi galingus spyrius ir aštrius nagus, kurie gali mirtinai sužaloti žmogų ar kitą gyvūną. Nors šie dideli paukščiai nemoka skraidyti, jie turi daug kitų savybių, kurių neturi skrendantys paukščiai.
