Keliautinės gyvatės yra viena iš labiausiai paplitusių gyvačių rūšių Šiaurės Amerikoje ir dažnai laikomos naminiais gyvūnais, nes jas lengva prižiūrėti ir palyginti nekenksmingos. Nors šios gyvatės turi lengvą neurotoksinį nuodą, jis nėra pavojingas žmonėms ir retai įkanda. Paprastai jie bando įkąsti tik tada, kai jaučia grėsmę, ir skleidžia nemalonų kvapą, kurio sunku atsikratyti.
Kadangi šios gyvatės dažnai aptinkamos kiemuose ir dažniausiai laikomos naminiais gyvūnais, jums gali kilti klausimas, ką jos valgo. Laukinėje gamtoje mityba skiriasi nuo vabzdžių iki varliagyvių ir smulkių žinduolių. O kaip naminis gyvūnėlis nori tai kuo labiau mėgdžioti.
Šiame straipsnyje atidžiau pažvelgsime į tai, kuo šios gyvatės minta gamtoje ir kaip jas šerti kaip augintinius. Pradėkime!
Kaip atrodo keliaraiščio gyvatės?
Keraraiščių gyvatės būna įvairių spalvų ir raštų, priklausomai nuo rūšies – žinoma 30 veislių – tačiau daugumai būdingos trys išilginės juostelės, besidriekiančios nugaromis ir kūno šonais. Šios juostelės paprastai yra geltonos arba žalios, tačiau gali skirtis priklausomai nuo rūšies. Kai kuriuose tarp juostelių yra papildomų spalvų dėmių, o kai kuriose beveik nėra aptinkamų juostelių.
Dauguma keliaraiščių gyvačių rūšių yra gana mažos ir paprastai tik 23–30 colių ilgio. Tačiau žinoma, kad kai kurios rūšys pasiekia iki 5 pėdų ilgio.
Keraraiščių gyvačių dieta laukinėje gamtoje
Keliautinės gyvatės, kaip ir daugelis kitų gyvačių rūšių, gamtoje maitinasi gana įvairiai, kad užtikrintų visavertę mitybą. Jie gali maitintis įvairių rūšių žuvimis, jei jų yra, tačiau pirmenybę teikia varliagyviams ar mažiems žinduoliams. Šliužai ir dėlės taip pat mėgstami keliaraiščių, o kai kurie kartais valgo mažas gyvates ir driežus.
Pagrindinė laukinių keliaraiščių dieta yra mažos varlytės ir rupūžės, kurios valgo viską, kas telpa į burną. Keliaraiščiai, ypač jaunikliai, taip pat mėgsta sliekus, ypač naktinius. Daugelis keliaraiščių dažnai maitinasi pelėmis ir kitais smulkiais žinduoliais, tačiau kadangi šios gyvatės didžiąją laiko dalį praleidžia prie vandens, pagrindinė jų mityba yra žuvys ir maži varliagyviai.
Garterinių gyvačių dieta nelaisvėje
Laikydami augintinį keliaraištį, norėsite, kad jų mityba būtų kuo panašesnė į gamtą. Įvairovė yra geriausias pasirinkimas, bet ne visada įmanomas, todėl pelės – šaldytos arba gyvos – yra geriausias pasirinkimas. Pelės yra maistingesnės nei kiti maisto produktai, pvz., varlės ar žuvis, o visos šaldytos pelės suteiks jūsų gyvatei visaverčio maisto, kurio joms reikia. Tačiau kai kurias keliaraiščio gyvates gali reikėti išmokyti jas valgyti, todėl gali tekti papildyti jų maistą, kol jos pripras ėsti peles.
Nors nelaisvėje laikomi keliaraiščiai mėgausis varlėmis, jas sunku rasti ir gali būti, kad jose gali atsirasti parazitų, todėl neturėtumėte jomis šerti. Žuvis taip pat puikiai tinka retkarčiais, tačiau joje nėra visavertės mitybos, tas pats pasakytina ir apie šliužus ar dėles. Sliekus galima lengvai rasti jūsų kieme, tačiau prieš maitinimą juos reikia susmulkinti, nes jie pakankamai stiprūs, kad išlįstų iš gyvatės nasrų! Venkite maitinti jas raudonaisiais vijokliais, nes jie yra toksiški keliaraiščio gyvatėms. Be to, sliekams trūksta kalcio, todėl jei tik kirminai maitinate keliaraištį, turėsite pridėti kalcio papildų.
Driežų, varlių ar kitų gyvačių rinkimas laukinėje gamtoje gali turėti teisinių pasekmių, todėl pelės paprastai yra geriausias pasirinkimas nelaisvėje laikomoms gyvatėms.
Kaip šerti keliaraiščius gyvates
Kiek ir kaip dažnai maitinsite keliaraiščius, priklausys nuo jų amžiaus ir dydžio bei maisto, kurį pasirinksite duoti. Pavyzdžiui, kirmėlius reikės šerti dažniau nei pelėėdžius. Paprastai kirmėles valgančius galima šerti du ar tris kartus per savaitę, o peles valgančius – vieną kartą per savaitę, nors jaunas gyvates galima šerti ir dažniau, nes jos vis dar auga. Sunku permaitinti jauniklius ar kirmėles, bet maitindami peles turite būti atsargūs, nes jūsų gyvatė gali greitai nutukti.
Paskutinės mintys
Gairiaraiščio gyvatės gamtoje minta įvairiais gyvūnais – nuo sliekų iki varlių ir net kitų mažesnių gyvačių. Nors paprastai yra geras patarimas pabandyti pakartoti savo gyvatės mitybą nelaisvėje, tai sunku ir gali būti žalinga su keliaraiščių gyvatėmis, nes pagrindinė jų varliagyvių dieta gali turėti kenksmingų parazitų. Pelės yra paprasčiausias pasirinkimas, nes jos yra lengvai prieinamos ir subalansuotos mitybos požiūriu, tačiau jūsų keliaraištis taip pat mėgsta vieną ar du sliekus kartais!
