Portosisteminiai šuntai – tai kraujotakos tarp pilvo organų ir kepenų sutrikimai. Šuntai atsiranda dėl nenormalių kraujagyslių, manevruojant kraują į sisteminę kraujotaką ir apeinant kepenis bei jų medžiagų apykaitos procesus.
Kai kraujas į kepenis nepatenka normaliai, gali kilti keletas sveikatos problemų, įskaitant prastą augimą, svorio kritimą, elgesio problemas ir neurologines problemas, tokias kaip traukuliai ir koma. Kai kurie portosisteminiai šuntai yra sunkūs ir pavojingi gyvybei, be tinkamo gydymo gali sukelti blogų rezultatų šuniui.
Kas yra portosisteminis šuntas?
Portosisteminiai šuntai, dar vadinami kepenų arba kepenų šuntais, yra įgimti arba įgyti defektai, atsirandantys šunims, kai nenormalus kraujo tekėjimas iš kepenų į kitas kūno dalis. Paprastai kraujas, nusausinantis pilvo organus (pvz., žarnyną, kasą, blužnį), patenka į vartų veną, kad būtų tiekiamas į kepenis, kad būtų metabolizuojamas ir apdorojamas.
Su portosisteminiu šuntu kraujas teka tiesiai į sisteminę kraujotaką, o ne pirmiausia į kepenis, per nenormalų ryšį tarp vartų venos, vienos iš jos šakų ar kitos venos. Dėl šio nenormalaus kraujo tėkmės nukreipimo toksinai, atliekos ir maistinės medžiagos apeina kepenis ir jų medžiagų apykaitos procesus, todėl kyla įvairių sveikatos problemų.
Be to, kepenys negauna būtinų maistinių medžiagų savo vystymuisi ir palaikymui. Būklė gali būti įvairaus sunkumo ir gali sukelti įvairių šunų simptomų ir problemų. Daugeliu atvejų portosisteminis šuntas yra įgimtas defektas, su kuriuo šuo tiesiog gimė.
Kokie yra portosisteminio šunto požymiai?
Šunų portosisteminio šunto požymiai gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo ir šunto vietos. Dažniausi portosisteminio šunto požymiai yra šie:
- Prastas arba sulėtėjęs šuniukų augimas
- Prastas raumenų išsivystymas
- Svorio metimas
- Nenormalūs neurologiniai ar elgesio požymiai (pvz., alpulys, depresija, dezorientacija, žvilgsnis į erdvę, sukimasis, galvos spaudimas, aklumas)
- Priepuoliai
Retesni portosisteminio šunto požymiai gali būti:
- Virškinimo trakto požymiai (pvz., vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas)
- Prastas apetitas
- Padidėjęs troškulys ir šlapinimasis
- Koma
Šunims su portosisteminiais šuntais paprastai reikia ilgiau pabusti po anestezijos. Kai kurie elgesio požymiai, pvz., dezorientacija ir sukimasis, gali pasireikšti tik pavalgius daug b altymų turinčio maisto. Kai kuriems šunims portosisteminio šunto požymiai gali pasirodyti tik tada, kai jie yra daug vyresni.
Jei pastebėjote bet kurį iš aukščiau išvardytų požymių savo šunims, svarbu kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad jis tinkamai įvertintų.
Kokios yra portosisteminio šunto priežastys?
Portosisteminius šuntus sukelia nenormalus kraujo tekėjimas iš vartų venos į sisteminę veną, dėl kurio kraujas apeina kepenis ir jų svarbias metabolines funkcijas. Šunys gali turėti portosisteminį šuntą kaip įgimtą defektą (nenormalumą, su kuriuo jie gimė) arba kaip problemą, kuri atsiranda vėliau gyvenime (įgytas šuntas). Portosisteminiai šuntai gali būti įgyti dėl traumos, sunkios kepenų ligos (cirozės) ar kitų sveikatos būklių.
Dauguma šunų portosisteminių šuntų yra įgimti defektai. Kai kurie iš šių įgimtų defektų taip pat yra paveldimi, o tai reiškia, kad šuniui šuntas išsivystė dėl paveldėtų genų. Genetinis portosisteminių šuntų pagrindas nėra visiškai suprantamas, tačiau žinoma, kad kai kurioms veislėms gresia didesnis portosisteminių šuntų pavojus, įskaitant Jorkšyro terjerus, m altietes, pudelius, airių seterius, taksus, Australijos galvijų šunis, miniatiūrinius šnaucerius ir labradoro retriverius.
Yra dviejų tipų įgimti portosisteminiai šuntai: intrahepatinis (kepenų viduje) ir ekstrahepatinis (už kepenų ribų). Pavieniai ekstrahepatiniai šuntai beveik visada yra įgimti ir dažnai pažeidžia mažesnių veislių šunis (pvz., Jorkšyro terjerus). Pavieniai intrahepatiniai šuntai dažniausiai paveikia didesnių veislių šunis.
Įgyti portosisteminiai šuntai dažniausiai atsiranda dėl kepenų ligų, tokių kaip kepenų hipertenzija ar cirozė. Esant tokioms sąlygoms, kepenys bando kompensuoti problemą, todėl daugybė kraujagyslių sudaro šuntą, kad būtų atidėtas arba išvengta kepenų nepakankamumo. Įgyti portosisteminiai šuntai gali atsirasti bet kuriam gyvūnui ar veislei.
Kaip prižiūrėti šunį su portosisteminiu šuntu?
Šuns su portosisteminiu šuntu priežiūra ir gydymas skiriasi priklausomai nuo būklės sunkumo ir bendros šuns sveikatos būklės. Standartinis įgimto portosisteminio šunto gydymas yra nenormalaus kraujagyslės, sukeliančios šuntą, chirurginis perrišimas. Vien medicina negali išspręsti šio gedimo. Kadangi kepenims tinkamai funkcionuoti reikia medžiagų iš vartų venos kraujotakos, būtina chirurginė korekcija; kitu atveju ilgalaikis išgyvenimas mažai tikėtinas.
Prieš chirurginę korekciją pradedamas medikamentinis gydymas, siekiant stabilizuoti šunį ir sumažinti šunto sukeltus neurologinius požymius (pvz., nenormalų elgesį ir traukulius). Medicininio gydymo tikslas – sumažinti atliekų, tokių kaip amoniakas, susidarymą ir įsisavinimą. Sunkiais atvejais kai kuriems šunims prieš operaciją reikalinga papildoma stabilizavimo parama (pvz., intraveninė skysčių terapija, vaistai nuo traukulių ir kt.).
Kai kuriais atvejais medicininis portosisteminio šunto valdymas taip pat yra galimybė, kai šuo turi sveikatos problemų, kurios gali apsunkinti jo chirurginę procedūrą ir atsigavimą, arba kai pati operacija greičiausiai nepadės visiškai išspręsti problemos.
Medicininis valdymas apima dietos keitimą, siekiant sumažinti perteklinį b altymų, laktuliozės (sumažina amoniako absorbciją), o kartais ir antibiotikų, siekiant sumažinti žarnyno bakterijų dauginimąsi.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip diagnozuojamas portosisteminis šuntas?
Jei jūsų šuo turi portosisteminio šunto požymių, svarbu kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų galima tinkamai įvertinti ir gydyti. Atsižvelgdamas į jūsų šuns požymius ir istoriją, jūsų veterinarijos gydytojas greičiausiai rekomenduos atlikti šiuos tyrimus, kad nustatytų problemą:
- Šlapimo analizė: šunų, turinčių portosisteminius šuntus, šlapimas kartais būna atskiestas, turi infekcijos požymių ir jame gali būti mažų kristalų, vadinamų amonio biurato kristalais.
- Tulžies rūgščių testas: tai kepenų funkcijos tyrimas. Dažnai šuo, turintis portosisteminį šuntą, turi padidėjusį tulžies rūgščių kiekį. Padidėjęs tulžies rūgščių kiekis nėra būdingas portosisteminiam šuntui, bet gali pasireikšti bet kokios kepenų ligos atveju.
- Amoniako tolerancijos testas, pilvo ultragarsas, kompiuterinė tomografija (CT), branduolinė scintigrafija, portografija, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir tiriamoji chirurgija yra papildomi diagnostiniai tyrimai. galima atlikti diagnozuojant portosisteminį šuntą.
Nr. , ALT).
Kokia prognozė šuniui su portosisteminiu šuntu?
Portosisteminių šuntų sunkumas gali labai skirtis, kai kurie atvejai gali būti sunkūs ir gali kelti pavojų gyvybei. Pakeitus dietą ir vartojant vaistus, dauguma šunų, turinčių portosisteminius šuntus, iš karto pradeda gerėti. Tačiau vien pakeitus vaistus ir dietą įgimto portosisteminio šunto visiškai nepavyks ištaisyti, todėl tokiais atvejais ilgalaikio išgyvenimo nesitikima, nebent būtų atlikta operacija.
Šunims, turintiems vieną ekstrahepatinį šuntą, operacijos prognozė yra puiki. Šunims su intrahepatiniais šuntais (šuntais pačiose kepenyse) po operacijos kyla didesnė komplikacijų rizika.
Išvada
Priklausomai nuo šunto kilmės, šuns amžiaus ir bendros sveikatos būklės, chirurginis arba medicininis gydymas gali padėti išspręsti šią būklę. Kadangi kai kurie portosisteminio šunto atvejai gali būti sunkūs ir potencialiai pavojingi gyvybei, jei jūsų šuo turi šunto požymių, svarbu, kad veterinaras įvertintų jūsų šunį, kad nustatytų tinkamą diagnozę ir pateiktų gydymo rekomendacijas.
