Kiaulės priklauso Sus genčiai ir Suidae šeimai, kurią sudaro daugybė kiaulių rūšių, įskaitant mums pažįstamas ir mylimas naminių kiaulių rūšis ir šernus. Laukinėje gamtoje kiaulių liko nedaug, nes dauguma jų yra prijaukintos. Net ir likusios laukinės kiaulės dažniausiai yra laukinės kiaulės, kurios išvengė prijaukinimo. Kiaulės puikiai išgyvena įvairiose aplinkose, ir tai iš dalies lemia jų visaėdė mityba.
Laukinėje gamtoje ir nelaisvėje kiaulės minta tiek augalinėmis, tiek gyvūninėmis medžiagomis ir valgo beveik viską, kas pasitaiko,dėl to jos daugiausia yra visaėdžiai gyvūnai Be to, kiaulės nelaisvėje reikia subalansuotos ir sveikos mitybos, kurioje gausu įvairių vitaminų ir mineralų.
Pažiūrėkime giliau, kodėl kiaulės laikomos visaėdžiais gyvūnais.
Kiaulės yra visaėdės
Kiaulės minta įvairiais maisto produktais, įskaitant augalus, vabzdžius, kirminus ir net mažus gyvūnus. Tačiau nors kiaulės dažniausiai yra žolėdžiai ir tik 3–5 % jų raciono sudaro mėsa ir vabzdžiai, dėl šių maisto produktų įtraukimo į jų racioną jos tampa visaėdžiais.
Kiaulės gali valgyti ir virškinti beveik bet ką. Jie turi aštrius iltinius ir priekinius dantis, kurie padeda perplėšti mėsą ir krūminius dantis, o prieškrūminius dantis padeda sutraiškyti augalus ir daržoves. Nors kiaulės valgys viską, kas pasitaikys, jos puikiai žino savo mitybos poreikius laukinėje gamtoje. Nelaisvėje, kadangi kiaulės negali pačios pasirinkti, jos turi būti šeriamos subalansuotu ir maistingu maistu.
Kiaulės, kaip ir žmonės, turi monogastrinę virškinimo sistemą, todėl jos gali nedažnai ėsti įvairų maistą, kitaip nei karvės ar elniai, turinčios daugybę skrandžio ertmių, kurias reikia valgyti beveik nuolat.
Laukinių kiaulių dieta
Laukinių kiaulių mityba labai įvairi, priklausomai nuo jų rūšies ir to, kas yra jų aplinkoje. Laukinės kiaulės maitinsis viskuo – nuo sezoninių vaisių ir uogų iki lapų, žievės ir kiaušinių, taip pat mažais gyvūnais, pvz., paukščiais, gyvatėmis, graužikais ir varlėmis.
Kiaulės turi puikų uoslę, todėl jos pasikliauja tuo, kad surastų maistą, o ne regėjimą, kuris yra gana silpnas. Kiaulės nosis yra galingas įrankis, kurio gale yra stiprus kremzlės diskas, todėl puikiai tinka kasti. Kiaulės kasa savo galingus snukius į dirvą, kad surastų šaknis, svogūnėlius, žievę, vabzdžius ir kirminus.
Paprastai laukinių kiaulių racioną sudaro 80–90 % augalinės medžiagos, priklausomai nuo jų aplinkos ir rūšies, o likusią dalį sudaro gyvi gyvūnai.
Naminių kiaulių dieta
Kiaulės gali ėsti įvairiausius likučius – nuo duonos ir vaisių iki daržovių ir grūdų. Dauguma naminių kiaulių šeriamos pašarais iš kukurūzų, nes juose yra daug virškinamų angliavandenių, mažai skaidulų ir praturtintas b altymų papildais, tačiau idealiu atveju joms reikės papildyti ir kitą maistą. Kiaules taip pat galima šerti sojų rupiniais, šienu ir įvairiomis daržovėmis, ypač šakninėmis.
Dėl ligų, kuriomis galima užsikrėsti per mėsą, pavojaus, naminės kiaulės paprastai nėra šeriamos mėsa, o vietoj jų reikėtų papildyti b altymais. Augant jų b altymų suvartojimas taip pat turi padidėti, todėl jiems dažnai skiriamos išrūgos kaip b altymų š altinis.
Maistas, kurio negalima duoti kiaulėms
Nors kiaulės yra visaėdės ir gali valgyti beveik bet ką, yra tam tikrų maisto produktų, kurių reikėtų griežtai vengti. Tai apima:
- Žalia arba supuvusi mėsa
- Žali kiaušiniai
- Neprinokę pomidorai
- Žalios bulvės
- Pasternokai
- Sierai ir saliero šaknys
- svogūnai
- Avokadai
- Rabarbaras
- Daug druskos turintis maistas
- Cukrus
Paskutinės mintys
Kiaulės dažniausiai yra žolėdžiai gyvūnai, nes 90 % ar daugiau jų raciono sudaro augalai, daržovės ir vaisiai, bet kadangi jos valgo vabzdžius, kirmėles ir smulkius gyvūnus, jei tik yra galimybė, kiaulės techniškai klasifikuojamos kaip visaėdžiai. Nors kiaulės gali virškinti įvairius maisto produktus, įskaitant mėsą, joms vis tiek reikia sveikos, subalansuotos mitybos, o kai kurių maisto produktų reikėtų vengti.
