Gekų galima rasti įvairiose buveinėse visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jau kelis dešimtmečius jie yra vieni populiariausių egzotiškų naminių roplių visame pasaulyje dėl savo unikalios išvaizdos, ryškių spalvų ir paprastai paklusnaus temperamento.
Gekos nėra nuodingos ar nuodingos (taip, yra skirtumas) ir gali tapti puikiais augintiniais tiems, kurie nori įgyti žinių apie šiuos padarus ir yra pasirengę su jais susidoroti specifiniai priežiūros poreikiai. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte daugiau apie gekonus kaip naminius gyvūnus ir kas daro gyvūnus nuodingus, o ne nuodingus.
Skirtumas tarp nuodingų ir nuodingų
Gekai nėra nei nuodingi, nei nuodingi, tačiau svarbu žinoti skirtumą1 tarp šių dviejų terminų, nes nors jie apima pavojingus toksinus, jie skiriasi. Juk žinios yra galia.
Dažnai girdite terminą „nuodinga gyvatė“, kai kas nors turi omenyje vario galvutę ar barškutį, tačiau tiesa ta, kad šie gyvūnai yra nuodingi, o ne nuodingi. Kita vertus, „Poison Dart Frogs“ir „Pufferfish“yra du nuodingų gyvūnų pavyzdžiai. Taigi, koks tiksliai skirtumas?
Nuodai
Nuodai yra toksinai, kurie patenka į organizmą įkvėpus, nurijus arba absorbuojami per odą. Jis gali atsirasti natūraliai įvairiuose augaluose ir gyvūnuose, bet gali būti ir sintetinis arba pagamintas. Nuodingoji smiginio varlė išskiria nuodus kaip gynybą nuo plėšrūnų laukinėje gamtoje. Nuodai absorbuojami per odą ir gali paralyžiuoti bei nužudyti galimas grėsmes.
Purkšnies žuvys yra pavojingos, kai jos liečiamos arba valgomos, nes jose yra mirtinų toksinų tetrodotoksino ir saksitoksino, kurie vartojant gali sukelti sunkią ligą ir mirtį.
Venom
Nuodai yra natūralus nuodų tipas, naudojamas grobiui naikinti arba kaip gynybos mechanizmas. Jis suleidžiamas į kūną ir patenka į kraują per įkandimą ar įgėlimą. Apsinuodijimas gali būti nuo lengvo iki sunkaus, priklausomai nuo rūšies. Yra įvairių tipų nuodų, kurių kiekvienas skirtingai veikia kūno sistemas.
Nei nuodingi, nei nuodingi gyvūnai neturėtų būti laikomi naminiais gyvūnais dėl pavojaus žmonėms ir kitiems gyvūnams. Tik patyrę, gerai apmokyti laikytojai ir gamtosaugininkai turėtų būti prižiūrimi šių rūšių, nes jie negali būti šeimos augintiniai.
Patarimai, kaip išlaikyti savo augintinį Gecko sveiką ir laimingą
1. Žinokite savo rūšį
Kaip minėta, gekų galima rasti visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, ir jie gyvena įvairiuose klimatuose ir buveinėse. Renkantis naminį gekoną, turite ištirti rūšis, kurias planuojate laikyti, nes turėsite atitikti unikalius jų priežiūros reikalavimus, kad jie būtų kuo laimingesni ir sveikesni.
Kai kurios rūšys gali būti puikios pradedantiesiems, o kitos geriausiai tinka pažengusiems laikytojams. Netinkama priežiūra ir auginimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir sutrumpinti gekono gyvenimo trukmę.
2. Labiausiai paplitusios gekonų rūšys naminių gyvūnėlių prekyboje
Pasaulyje yra daugybė gekonų rūšių. Dažniausiai pasitaikančios rūšys, su kuriomis susidursite prekiaujant naminiais gyvūnais, yra, bet neapsiribojant, išvardytos toliau. Nors tai gali būti dažniausiai pasitaikantys tipai, yra daugybė kitų, todėl norėsite gauti informacijos apie priežiūrą, kurią planuojate laikyti augintinį.
- Leopardo Gekonas
- Kungurasis Gekonas
- Afrikos storuodegis gekonas
- Gargoyle Gecko
- Tokay Gecko
- Madagaskaro dienos gekonas
Sukurkite tinkamą aplinką
Tinkama buveinė bus būtina jūsų gekono sveikatai. Roplių laikymui reikalingi labai specifiniai priežiūros reikalavimai, kurie skirsis priklausomai nuo kiekvienos unikalios rūšies. Štai kodėl jūsų rūšies žinojimas yra svarbiausia priežiūros ir auginimo dalis.
Aptvaras
Priklausomai nuo jūsų turimo gekono tipo, turėsite pasirūpinti saugiu aptvaru, kuris atitiktų jų dydį ir geriausiai imituotų natūralią aplinką. Kai kurios rūšys yra medinės, o tai reiškia, kad jos daug laiko praleidžia medžiuose, o kitos laikomos antžeminėmis, tai reiškia, kad jos lieka ant žemės ir slepiasi urveliuose, uolų atodangose arba rąstuose ir negyvoje augmenijoje.
Substratas ir baldai
Pagrindas ir aptvaro baldai yra kiti svarbūs gekono aplinkos aspektai. Jums gali tekti pateikti šakų, vynmedžių, uolų ar kitų baldų, kurie leistų jiems įkasti, tačiau tai priklausys nuo to, kokia rūšis jums priklauso. Štai kodėl moksliniai tyrimai tokie svarbūs naujiems savininkams.
Temperatūra, drėgmė ir apšvietimas
Gekono namuose palaikyti tinkamą temperatūrą ir drėgmę bei užtikrinti reikiamą apšvietimą bus labai svarbu jūsų gekono sveikatai ir gerovei. Kadangi šie poreikiai skirtingoms rūšims skiriasi, turite užtikrinti, kad savo unikalioms rūšims suteikiate būtent tai, ko joms reikia. Jei to nepadarysite, gekonas susirgs ir gali lengvai mirti, jei nebus tinkamai laikomas. Suteikite jiems tinkamą kaitinimosi vietą.
Valgykite maistinga dieta
Dauguma gekų yra vabzdžiaėdžiai, tai reiškia, kad jiems reikia įvairių vabzdžių ir kirminų. Grobio daiktai, tokie kaip svirpliai, vaško kirmėlės, sliekai, miltų kirminai, vaisinės muselės, kandys, svirpliai ar žiogai, turėtų būti siūlomi vidutiniškai kas 2–4 dienas. Tai priklausys nuo jūsų turimo geko tipo, jų amžiaus ir dydžio. Kadangi yra naktiniai padarai, vabzdžiai, kurių žarnos nėra, ir kitas maistas yra idealiai patiekiamas naktį, kai jie išeina ieškoti maisto. Jie taip pat visada turėtų turėti prieigą prie šviežio, švaraus vandens. Paprastai jie geria ne iš dubenėlių, o kaupia kondensatą arba nuvarvėjusį vandenį. Visada pasikalbėkite su savo egzotinių gyvūnų veterinarijos gydytoju apie rekomenduojamą gekonų dietą arba jei turite klausimų ar neaišku, kuo juos šerti.
Elkitės švelniai ir saugiai
Įvairių rūšių gekonus bus lengviau tvarkyti nei kitus. Kai kurie yra atviresni, o kiti gali būti nedrąsūs ir vieniši. Tvarkymas gali gerokai išprovokuoti daugumą roplių, todėl svarbu su jais elgtis švelniai ir tokioje vietoje, kur jie yra saugūs nuo žalos. Kad jie būtų sutramdyti, patartina juos reguliariai ir trumpą laiką tvarkyti.
Stenkitės, kad per daug nesukeltumėte jiems streso ir atkreipkite dėmesį į savo gekono temperamentą. Visada duokite visiškai naujam gekonui bent savaitę ar dvi, kad jis išspaustų ir prisitaikytų prie naujos aplinkos, prieš pradėdamas juos apdoroti.
Įsitikinkite su egzotinių gyvūnų veterinarijos gydytoju
Bet koks gekonų ar roplių laikytojas turi būti įsteigtas pas egzotinių gyvūnų veterinarijos gydytoją savo vietovėje. Tinkamai šeriant, tinkamai prižiūrint ir prižiūrint, šie gyvūnai gali būti gana ištvermingi ir mažai prižiūrimi, tačiau, kaip ir bet kas kitas, jie yra jautrūs sveikatos būklei, kurią turės gydyti medicinos specialistas. Jie taip pat gerai slepia ligas, todėl jiems rekomenduojama reguliariai tikrintis veterinarą du kartus per metus.
Supraskite galimas sveikatos problemas
Gekos nėra apsaugotos nuo sveikatos problemų, ir nors dauguma sveikatos problemų kyla dėl netinkamos priežiūros praktikos ar nepriežiūros, tai gali nutikti bet kuriuo metu, todėl svarbu žinoti ir suprasti, kokios galimos sveikatos problemos gali būti paveikti jūsų augintinį.
Kvėpavimo takų infekcija
Švokštimas, pasunkėjęs kvėpavimas, apetito stoka, silpnumas ir seilėtekis yra galimi požymiai, kad gekonas serga kvėpavimo takų infekcija. Tai dažnai sukelia žema temperatūra arba netinkamas drėgmės lygis korpuse.
Parazitai
Gekai jautrūs tiek vidiniams, tiek išoriniams parazitams. Tarp naminių gekonų labiausiai paplitę spygliuočiai, kokcidijos, ankilinės kirmėlės ir erkės. Išorinės erkės dažnai matomos ant odos paviršiaus ir gali sudirginti. Vidiniai parazitai gali sukelti virškinimo trakto problemų, svorio mažėjimą ir mieguistumą.
Disekdizė
Šis terminas reiškia, kai ropliui sunku nusilupti odą. Dažnai taip yra dėl dehidratacijos ir netinkamo drėgmės lygio aptvare, todėl svarbu žinoti, kokio diapazono reikia jūsų rūšiai. Jei pastebėjote, kad jūsų gekonui kyla išskyrimo problemų, pirmiausia reikia patikrinti drėgmę, kurią galima lengvai stebėti higrometru.
Stomatitas
Paprastai vadinamas burnos puviniu, stomatitas yra bakterinė burnos infekcija, galinti sukelti paraudimą, spalvos pasikeitimą, opų atsiradimą ir pūliavimą. Stomatitas gali atsirasti dėl susilpnėjusios imuninės sistemos, kuri gali būti susijusi su dideliu stresu ir netinkama auginimo praktika.
Uodegos nuleidimas
Gekos naudoja savo uodegas balansuoti ir kaupti riebalus, tačiau gali jas atplėšti, kai jaučiasi pavojuje, kad nebūtų suvalgyti. Uodega dažnai nukrenta, kai tvarkydami jaučia pavojų, bet taip pat gali nutikti dėl sveikatos problemų arba įstrigę. Štai kodėl kartais pamatysite gekonus ilgomis uodegomis ir kitus bukomis, trumpesnėmis uodegomis. Tai gali būti natūralus procesas, tačiau uodegos nuleidimas Gecko sukelia stresą ir gali užtrukti, kol jis ataugs.
Išvada
Gekai nėra nei nuodingi, nei nuodingi, todėl tinkamoje aplinkoje gali tapti naudingu augintiniu. Kadangi visame pasaulyje yra tiek daug skirtingų gekonų rūšių, potencialus laikytojas turėtų būti susipažinęs su rūšimis, kurias jie domisi laikyti. Gekonai yra egzotiški gyvūnai, kuriems bus taikomi įvairūs auginimo reikalavimai ir tinkama veterinarinė priežiūra, kad jie galėtų gyventi laimingai ir sveikai.
