Barzdoti drakonai yra puikūs naminiai augintiniai ir dabar aptinkami daugiau nei 4 milijonuose namų visoje JAV. Juos lengva laikyti mažuose namuose ir apartamentuose, jiems nereikia mankštintis, kaip kai kurioms kitų naminių gyvūnėlių rūšims, be to, juos galima labai gerai socializuoti, kad būtų malonu leisti laiką su šeimininkais. Nors ir už šio straipsnio ribų, negalime pakankamai pabrėžti „vyro“svarbos barzdotiems drakonams. Tai reiškia jų visapusišką priežiūrą: mitybą, higieną, mitybą ir aplinką.
Barzdoti drakonai, kaip ir visi ropliai, yra jautrūs ligoms. Septynios dažniausiai pasitaikančios ligos, kurios bus išsamiau išnagrinėtos toliau, apima metabolinę kaulų ligą, infekcinį stomatitą, parazitus, geltongrybelines ligas, kvėpavimo takų infekcijas, distociją ir susiaurėjimą.
7 dažniausios barzdoto drakono sveikatos problemos
1. Metabolinė kaulų liga
Metabolinė kaulų liga (MBD) sukelia kaulų minkštėjimą. Jis taip pat vadinamas „mitybiniu antriniu hiperparatiroidizmu“ir yra žmonių rachito ligos atitikmuo. Priežastis, kodėl MBD vystosi barzdotiems drakonams, yra gana sudėtinga. Paprastai tai atsiranda dėl dietų, kuriose yra daug fosforo ir mažai kalcio, arba mažai vitamino D3. Tačiau barzdotiesiems drakonams vitaminui D3 sintetinti reikia ir UV-B šviesos, todėl jei jie negauna pakankamai šios medžiagos iš specialios UV-B lempos, gali išsivystyti MBD. MBD dažniau suserga jauni barzdotieji drakonai.
MBD požymiai yra susiję su kaulų silpnumu: tinimas po žandikauliu, užpakalinių kojų patinimas, sunku vaikščioti ir drebulys. Kartais kaulai būna tokie silpni, kad lūžta.
MBD galima diagnozuoti atlikus išsamų tyrimą, dažnai kartu su rentgeno spinduliais ir kraujo tyrimais. Rentgeno spinduliai rodo sumažėjusį kaulų tankį, lūžius ir sąnarių tarpų išsiplėtimą. Kraujo tyrimai rodo kalcio ir fosforo disbalansą. Gydymas gali būti bandomas ir dažnai būna sėkmingas, tačiau atstatyti pažeistus kaulus gali būti labai sudėtinga.
2. Infekcinis stomatitas
Infekcinis stomatitas taip pat žinomas kaip „burnos puvinys“. Tai bakterinė dantenų ir žandikaulio infekcija, paplitusi daugeliui roplių rūšių. Dieta ir auginimo veiksniai prisideda prie šios ligos vystymosi. Burnos puvinio požymiai yra raudonos dėmės burnoje ir dantenų patinimas. Po kurio laiko barzdotiems drakonams iš burnos ir nosies atsiranda tirštos geltonos „sūrio“išskyros ir jie mažiau domisi maistu dėl valgymo sukeliamo diskomforto.
Laimei, tinkamai gydant burnos puvinio prognozė paprastai yra gera. Tai apima antibiotikų kursą ir dažnai specialų roplių burnos skalavimo skystį, kurį skiria veterinaras.
3. Parazitai
Daugelis skirtingų žarnyno parazitų gali sukelti barzdotųjų drakonų ligas. Tai gana dažna jaunų roplių, taip pat ir neseniai į naują aplinką atvežtų roplių problema. Du paplitę parazitai yra kirmėlės ir kokcidijos. Tiesą sakant, manoma, kad spygliuočių gali būti daugumos barzdotųjų drakonų virškinimo trakte; sveikame drieže su gera mityba ir higiena jų yra toks mažas kiekis, kad nesukelia jokių problemų. Sergančiame roplyje arba blogai auginančiame roplyje kirminai gali daugintis iki nesveiko skaičiaus ir sukelti ligas.
Žarnyno parazitų infekcijos požymiai yra laisvos, nemalonaus kvapo išmatos ir vangumas. Kiti parazitai, tokie kaip erkės ir erkės, kartais aptinkami ant odos ir žvynų, kai juos perneša kitas barzdotas drakonas. Norint išspręsti šią problemą, barzdotiesiems drakonams gali būti naudojami keli geriamieji ir injekciniai vaistai nuo parazitų. Erkės ir erkės gali būti gydomos vietiniais vaistais (tokiais, kurie tepami tiesiai ant odos). Kaip visada, gyvulininkystė yra gyvybiškai svarbi, todėl barzdoto drakono aplinkos valymas ir dezinfekavimas yra labai svarbūs.
4. Geltonasis grybas
Geltongrybelinė liga taip pat žinoma kaip CANV (Chrysosporium anamorph of Nannizziopsis vreisii). Tai labai agresyvus ir užkrečiamas grybelis, galintis paveikti bet kokio amžiaus barzdotuosius drakonus. Šios ligos požymiai yra geltonos arba geltonai rudos iškilusios apnašos, kurios gali atsirasti visame kūne. Negydant šios apnašos įtrūksta ir išopėja.
Ši išopėjimas leidžia patekti į bakterijas, sukelia daugiau infekcijų, o barzdoti drakonai gali labai susirgti. Ankstyvas gydymas yra tikrai pagrįstas; veterinarai dažniausiai skiria priešgrybelinius ir antibakterinius vaistus.
5. Kvėpavimo takų infekcijos
Pneumonija (plaučių infekcija) yra dažniausia barzdotųjų drakonų kvėpavimo takų infekcija, nors kartais infekcija nepasiekia plaučių ir apsiriboja „viršutiniais kvėpavimo takais“. Bakterijos, virusai ir grybeliai gali sukelti barzdotųjų drakonų kvėpavimo takų infekcijas. Prastai auginami ropliai labiau linkę susirgti plaučių uždegimu. Neteisinga mityba, stresas, š alta aplinka ir prasta higiena yra veiksniai, nes jie silpnina imuninę sistemą.
Dažniausi kvėpavimo takų ligos požymiai yra čiaudulys, išskyros iš nosies ir akių, paviršutiniškas ar pasunkėjęs kvėpavimas arba burbulų pūtimas iš burnos. Smarkiai paveikti drakonai taip pat bus mieguisti ir anoreksiški (nevalgo). Skubi veterinarinė pagalba yra svarbi – diagnozei nustatyti gali prireikti kraujo tyrimų ir rentgeno spindulių, o gydymas dažnai apima antibiotikus, šilumą, maitinimą ir palaikomuosius vaistus.
6. Distocija
Distocija reiškia kiaušinių dėjimo sunkumus. Jis taip pat vadinamas „kiaušinių surišimu“arba „folikulu staze“. Tai dažna ir potencialiai pavojinga gyvybei problema barzdotųjų drakonų patelėse. Distociją lemia daugybė veiksnių: netinkama mityba, prasta lizdų aplinka, netinkamas UV apšvietimas ir netinkama temperatūros kontrolė. Pagrindinės infekcijos, abscesai ar per dideli kiaušinėliai gali apsunkinti kiaušialąsčių pratekėjimą.
Vėlgi reikia skubios intervencijos. Veterinarai gali naudoti kraujo tyrimus, rentgeno spindulius ir ultragarsą, kad patvirtintų distociją. Galima bandyti gydytis medicininiu būdu, tačiau kartais prireikia operacijos, norint fiziškai pašalinti kiaušinėlius.
7. Poveikis
Poveikis reiškia žarnyno užsikimšimą. Jis gali būti susijęs su vidurių užkietėjimu arba egzistuoti tuo pačiu metu. Vidurių užkietėjimas reiškia retą tuštinimąsi. Yra daug galimų barzdotųjų drakonų smūgio ar vidurių užkietėjimo priežasčių, įskaitant dehidrataciją, silpnumą, virusinę infekciją, stuburo pažeidimą ir metabolinę kaulų ligą (minėtą aukščiau). Kai kurie driežai nukenčia iš savo aptvaro suvalgę netinkamos medžiagos, dažnai vadinamos „substratu“. Kitiems driežams susidaro suspaudimai dėl uratų kristalų, kurie yra jų šlapime esančių druskų produktas. Skirtingai nuo daugelio žinduolių, driežai neturi atskiros angos šlapimui nutekėti, o turi kloaką.
Nepriklausomai nuo priežasties, barzdotiems drakonams, kuriems yra sumušimas ar vidurių užkietėjimas, reikia rehidratacijos. Kartais norint nustatyti kliūties priežastį, reikės rentgeno spindulių. Klizma taip pat yra paprastas ir naudingas gydymas, jei pažeidimas yra gaubtinėje žarnoje.
Išvada
Barzdotieji drakonai įgauna vis didesnį populiarumą kaip namų augintiniai visame pasaulyje. Nors dažnai manoma, kad yra patvarūs ir lengvai prižiūrimi augintiniai, tinkama priežiūra ir auginimas yra gyvybiškai svarbūs šio nuostabaus roplio sveikatai. Tai apima viską nuo temperatūros ir drėgmės kontrolės iki dietos ir higienos. Gali būti sunku aptikti barzdotųjų drakonų ligos požymius, nes jie puikiai užmaskuoja šiuos požymius.
Jei įtariate, kad kažkas ne taip, niekada nebandykite gydytis namuose. Tikėtina, kad ankstyvas veterinarijos gydytojo dalyvavimas padės jums ir jūsų barzdotajam drakonui pasiekti geriausių rezultatų.
