Katės negali tiesiogiai pasakyti, kaip jos jaučiasi, o tai reiškia, kad, kaip naminių gyvūnėlių savininkai, turime ieškoti požymių, rodančių, kad jos gali blogai jaustis. Vienas iš būdų stebėti bendrą katės sveikatą yra ne tik nustatyti simptomus, kaip mieguistumas ar virškinimo trakto sutrikimai, bet ir patikrinti jos gyvybinius požymius.
Gyvybinių požymių tikrinimas niekada neturėtų pakeisti reguliarių vizitų pas veterinarą, tačiau reguliarūs temperatūros, kvėpavimo dažnio ir širdies susitraukimų dažnio tikrinimai gali padėti išsiaiškinti bendrą katės savijautą ir gali būti naudojami kaip ženklas, ar katė turi apsilankykite pas veterinarą.
Kaip patikrinti savo katės gyvybinius požymius namuose
1. Laikykite juos ramiai
Katės ne tik gerai maskuoja ligas, o tai yra instinktas, padedantis apsisaugoti nuo plėšrūnų ir laukinėje gamtoje esančių iššūkių, bet ir gali lengvai patirti stresą, jei pradėsime jas kišti, stumdyti ir griebti. Todėl svarbu stengtis, kad katė būtų kuo ramesnė. Atlikite lėtus judesius, nenustebinkite savo katės ir neduokite skanėstų, kad ji būtų rami, nes tai taip pat paveikia gyvybinius požymius.
2. Skaičiuoti įkvėpimus
Kvėpavimo dažnis yra greitis, kuriuo katė kvėpuoja. Katės turėtų kvėpuoti kas porą sekundžių arba 20–30 kartų per minutę. Galite stebėti savo katės kvėpavimą žiūrėdami į jos krūtinę arba švelniai padėti ranką ant šono ir suskaičiuoti, kiek įkvėpimų ji atlieka. Jei negalite įtikinti katės visą minutę išlikti vietoje, suskaičiuokite įkvėpimų skaičių per 15 sekundžių ir padauginkite iš keturių. Tai yra įprastas būdas tai daryti veterinarijos pasaulyje.
Jei jūsų katės kvėpavimo dažnis ramybės būsenoje yra didesnis nei 30 įkvėpimų per sekundę ir nėra aiškios priežasties, tai gali būti galimos ligos požymis, todėl veterinarijos gydytojas turėtų jį ištirti. Priežastys, dėl kurių gali padidėti kvėpavimo dažnis, yra sunkūs pratimai arba tai, kad priartėdami privertėte juos šokinėti.
Katėms visada nerimą kelia dusulys, kvėpavimas atvira burna arba greitas kvėpavimas. Katės turi kitokius aušinimo mechanizmus nei šunys, ir jos paprastai netrokšta atvėsti. Kitas svarbus dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad katės paprastai yra tylios. Neturėtumėte girdėti jokių garsų iš nosies ar krūtinės. Todėl, jei pastebėjote bet kokius neįprastus judesius, dažnį ar triukšmą, nufilmuokite trumpą vaizdo įrašą ir nedelsdami kreipkitės į veterinarą.
3. Patikrinkite širdies ritmą
Širdies susitraukimų dažnis arba pulsas – tai širdies plakimų ar palpacijų skaičius per minutę. Kai jūsų katė ilsisi, geriausia miega, padėkite ranką jai ant krūtinės, tiesiai už alkūnės, ir pabandykite pajusti, kaip plaka širdis kairėje krūtinės pusėje. Turėtumėte sugebėti atpažinti kiekvieną ritmą. Suskaičiuokite dūžių skaičių per 15 sekundžių ir padauginkite iš keturių, kad gautumėte dūžių skaičių per minutę. Tai ne visada lengva, atsižvelgiant į tai, kaip greitai plaka jūsų katės širdis!
Kitas būdas patikrinti katės širdies ritmą yra patikrinti jo pulsą. Daugelis iš mūsų bandė matuoti savo pulsą, o katės procesas yra panašus. Net apmokytiems žmonėms gali būti sudėtinga žinoti, kur rasti pulsą. Tvirtai, bet ne per stipriai laikykite katės užpakalinės kojos viršuje, šalia kirkšnies. Gali tekti šiek tiek pajudinti pirštus, kad surastumėte pulsą. Turėtumėte švelniai spausti pirštų galiukais tą vietą, o tai reiškia, kad galėsite matuoti katės pulsą, kai ji atsipalaiduoja sėdint ant kelių. Tam tikromis širdies ligomis pulsas ir širdies susitraukimų dažnis nesutampa, todėl jūsų veterinaras paprastai tikrina abu tuo pačiu metu.
Katės širdies susitraukimų dažnis turi būti nuo 160 iki 220 dūžių per minutę1, o tai reiškia apie tris dūžius per sekundę. Suskaičiuokite dūžių skaičių per 15 sekundžių ir padauginkite iš keturių. Jei jūsų katė yra atsipalaidavusi, ji turėtų būti apatinėje skalės dalyje, bet jei jai sunku arba ją trikdo tai, ką darote, ji gali būti aukščiau. Kai katės yra namuose, jų širdies susitraukimų dažnis yra daug mažesnis nei tada, kai jos yra pas veterinarus. Remiantis 2005 m. tyrimu2, 132 k./min. yra vidutinis kačių pulso dažnis namuose.
Jei rodiklis yra mažesnis arba didesnis už rekomenduojamą diapazoną, tai gali būti ligos požymis. Jei yra kokių nors širdies ritmo sutrikimų, tai taip pat gali būti ženklas, kad jūsų katę turi apžiūrėti veterinaras. Širdies susitraukimų dažnis mažesnis nei 120 dūžių per minutę laikomas žemu (bradikardija), o mažesnis nei 100 dūžių per minutę3yra susijęs su mieguistumu ir alpimu. Jei nerimaujate, kad jūsų katės širdies susitraukimų dažnis per mažas, atlikite kelis rodmenis ir užsirašykite juos. Jei abejojate, kuo greičiau nuveskite katę pas veterinarą.
4. Išmatuoti temperatūrą
Matuoti katės temperatūrą teoriškai lengva, bet praktiškai gali būti labai sunku. Veterinarai paprastai naudos tiesiosios žarnos termometrą, tačiau jei bandote patikrinti savo katės gyvybinius požymius namuose, ypač jei tai darote vienas, vargu ar tai bus geriausias pasirinkimas. Namuose lengviausias būdas matuoti katės temperatūrą (taip pat daroma kai kuriose klinikose) yra patikimas skaitmeninis termometras, kurį įkišate į katės ausį4 Galite įsigyti žmogaus ausies termometrų arba tie, kurie yra specialiai sukurti naudoti katėms ir kitiems naminiams gyvūnėliams ir turėtų būti lengviau pabandyti įkišti termometro galą į ausį nei tiesiojoje žarnoje. Jei naudojate tiesiosios žarnos termometrą, tai turėtumėte laikyti dviejų žmonių darbu. Nors šis metodas turi savo apribojimų, iki šiol tiesiosios žarnos termografija išlieka auksiniu kačių standartu.
Katės temperatūra turi būti nuo 100,4° iki 102,5° Farenheito. Jei temperatūra yra žymiai aukštesnė arba žemesnė už šią, turėtumėte pasikalbėti su veterinaru. Jie paprašys bet kokių kitų ligos požymių ir naudos jūsų pateiktą informaciją, kad nustatytų kitą geriausią žingsnį.
Kokie yra trys gyvybiniai požymiai gyvūnams?
Trys gyvybiškai svarbūs požymiai yra temperatūra, kvėpavimo dažnis ir širdies susitraukimų dažnis. Yra ir kitų dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar katė gali susirgti, tačiau tai yra svarbiausi. Viską galima patikrinti namuose ir viskas, ko jums tikrai reikia, yra tinkamas termometras ir laikrodis ar laikrodis.
Kaip dažnai turėčiau tikrinti savo katės gyvybinius požymius?
Manant, kad jūsų katė kasmet lankosi pas veterinarą reguliariai tikrintis, naudinga kas kelis mėnesius tikrinti gyvybinius požymius. Jei jūsų katė džiaugiasi atlikusi procedūrą, galite tai daryti net kas mėnesį. Tokiu būdu galite nustatyti bet kokius kvėpavimo dažnio svyravimus ar kitus gyvybiškai svarbius požymius, kurie, nors ir neatrodo keliantys nerimą atskirai, gali būti ligos požymis.
Ar 40 įkvėpimų per minutę yra normalu katei?
Paprastai katės kvėpavimo dažnis ramybėje yra apie 20 įkvėpimų per minutę. Tai gali padidėti iki maždaug 30 įkvėpimų per minutę, jei jie sportuoja arba patiria stresą. Jei ramybės būsenos kvėpavimo dažnis pasiekia 40 dūžių per minutę, atsižvelkite į kitus požymius ir susisiekite su veterinaru, kad sužinotumėte, kas gali būti negerai.
Kodėl mano katės temperatūra tokia aukšta?
Visų pirma, svarbu atsiminti, kad katės temperatūra turi būti apie 100,4 °F, o tai yra aukštesnė nei įprasta žmonių temperatūra. Taigi, nors 102 °F temperatūra gali atrodyti aukšta, tai iš tikrųjų yra sveika kačių temperatūra. Tačiau jei jūsų katės temperatūra yra daug aukštesnė nei ši, tai gali būti ligos požymis. Jei jūsų katės temperatūra pakyla virš 104 °F, tai yra aiškus požymis, kad jūsų katė blogai, todėl nedelsdami nuvežkite ją pas veterinarą. Kita vertus, jei jūsų katės temperatūra yra žemesnė nei 99 °F, turėtumėte kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Kvėpavimo takų infekcijos, pvz., kačių gripas, gali sukelti kūno temperatūros padidėjimą, tačiau taip pat gali kilti ir kitos infekcijos, pvz., dėl žaizdų ar kačių įkandimų abscesų.
Išvada
Katės labai gerai užmaskuoja ligas. Laukinėje gamtoje, jei katė atrodo silpna, ji yra lengvas grobis plėšrūnams ir jai gali mesti iššūkį kitos katės, todėl bet kokio silpnumo maskavimas yra išgyvenimo mechanizmas. Naminėms katėms tai gali būti problema, nes tai reiškia, kad ne visada galime pasakyti, ar šeimos katė jaučiasi blogai. Savininkai gali ne tik reguliariai tikrintis veterinarijos gydytojus, bet ir patikrinti savo katės gyvybinius požymius, kad nustatytų, ar ji gali susirgti, ar yra jautresnė ligai.
Pagrindiniai gyvybiniai rodikliai, kuriuos visus galima pasitikrinti namuose, yra širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo dažnis ir temperatūra. Tai turėtų būti atitinkamai nuo 160 iki 220 dūžių per sekundę, nuo 20 iki 30 įkvėpimų per sekundę ir atitinkamai 100,4° ir 102,5° F.
